Tebūnie [Let it go]
Ant kalno šianakt spindi sniegas baltaiPėdsako nei nematytVieniša karalystė ir turiu aš ją valdytLedinis vėjas kaukia, saučia vidujeKaip man išlaikyt sunkia naštą šią
Daugiau neleisk jiems pamatytBūk gerutė kaip visada mergytNeleisk suprast, paslėpk, nejauskBet jau vėlu
Tebūnie, tebūnieLaikytis neprivalauTebūnie, tebūnieNusigręžti man lengviauMan vis vien ką galvoja jieLaiko siaus pūgaO mano širdį vis šalta žiema
Kaip keista iš aukštybių visus mažus matauIr kadaise užvaldę baimės manęs nebepagaus
Suprasti metas ką galiuSurast ribas nepaisyt jųJokių taisyklių šiam kelyAš laisva
Tebūnie, tebūnieSu dangum ir vėju aš vienaTebūnie, tebūnieNeverksiu niekadaŠi diena - mano sukurtaLaiko siaus pūga
Lai šaltis valdo visą žemę šia galeSustingus mano siela šalto ledo kristaleKaip žaibas perveria mintis labai aiškiNegrįšiu aš atgal, kas liko praeiti
Tebūnie, tebūnieIr aš kylu su ryškia aušraTebūnie, tebūnieNebūsiu aš geraPagaliau aš viršūnėjeLaiko siaus pūgaO mano širdį vis šalta žiema