Jei aš šokčiau pro langą -Tai tik lapkričio mėnesį,Kai šaligatvis klotasNukraujuojančiais lapais.Į mane pažiūrėti subėgtųKiemo vaikai.Aš šypsočiausi jiems,Aš šypsočiausi jiems dar ilgai.
Aš sakyčiau:- Vaikučiai, nebijokite nieko:Nei mirties, nei mokyklos, neiblogų pažymių.Aš sakyčiau:- Vaikučiai, kad tik jūs žinotumėt,Kaip visa tai nesvarbu,Nesvarbu...Nesvarbu...
Daca as sari pe fereastra -Nu ar fi decat jumatatea lui noiembrie,Chiar daca trotuarul este acoperitDe frunze insangerateSi ca, copiiii din curte se grabescPentru a ma priviLe susotez,Le susotez de mult timp
Le-as spune:- Baietilor, nu va fie fricaNici de moarte, nici de scoala, nici deNotele proaste.Le-as spune:- Baietilor, doar ca sa stiti,Ca nimic din aceste lucruri nu este prea important,Nu prea important...Nu prea important...